„Operetė Kauno pilyje“ – originalus, pirmasis toks operetės festivalis Rytų Europoje, kurio idėjos autoriai ir organizatoriai – „Baritonų trio“ dainininkai Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys ir Kauno operetės gerbėjų klubo prezidentė Laimutė Kuzmickaitė – Milašienė.

     Festivalio tikslas – populiarinti operą ir operetę užgimusią Kaune dar prieškario Lietuvoje, supažindinti žiūrovą su įvairiais Europos tautų klasikiniais muzikiniais žanrais ir formuoti įvairiapusį visuomenės muzikinį skonį.

    Kiekvienais metais mūsų festivalio renginius aplanko virš penkiasdešimt tūkstančių žiūrovų, virš šimto tūkstančių žiūrovų festivalio koncertų transliacijas stebi per televiziją. Kaskart besikeičianti, ieškanti naujų formų ir bruožų šventė prasidėjo 2002 metų liepos 4 – 7 dienomis.

    Pirmasis renginys buvo sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji skirta jaunųjų dainininkų konkursui „Operetė mano meilė“ (I vietą pelnė solistas Laimonas Pautienius), antrojoje dalyje du vakarus skambėjo didžiulis koncertas, kuriame pasirodė visi geriausi Lietuvos solistai iš sostinės Operos, Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų, dvi svečių baleto poros. Koncerto dalyviams talkino N.Rimskio – Korsakovo konservatorijos simfoninis orkestras iš Sankt – Peterburgo, diriguojamas Aleksandro Sladkovskio.

   Ypač didelio pasisekimo susilaukė antrasis festivalis, kuris buvo pagrindinis Valstybės dienos renginys Kaune. Tarptautinį skambesį jam suteikė svečių iš Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Ukrainos pasirodymai.

    Trečiasis festivalis prasidėjo Europos aukštųjų muzikos mokyklų studentų simfoninio orkestro koncertu Muzikinio teatro sodelyje. Renginyje dalyvavo Garbės svečias – žymusis tenoras iš Italijos Gaetano Bardini. Meistriškumo kursus jauniesiems violončelininkams vedė garsus profesorius iš Sankt – Peterburgo Sergejus Rolduginas. Vienas vakaras šalia operečių muzikos buvo skirtas arijoms iš žymiausių operų.

    Ketvirtąkart rengiamos šventės koncertai truko 5 dienas ir vyko ne tik Kaune, bet ir Druskininkuose. Visas dėmesys buvo skirtas baletui, nes buvo minimas Lietuvos baleto 80-metis. Atvyko svečiai iš Sankt – Peterburg baleto šokėjai iš senosios garsiosios Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos ir valstybinės akademinės kapelos simfoninis orkestras, dainininkai iš Šveicarijos, Bulgarijos, Čekijos ir Vengrijos. Penktasis festivalis pasklido po gražiausias Kauno vietas: Rotušę, Muzikinio teatro sodelį, Kauno pilies prieigas ir pasiekė Druskininkus. Pradedamąjį koncertą Muzikinio teatro sodelyje atliko svečiai iš Čekijos – ansamblis „Moravijos stygos“. W.A. Mocarto arijas ir ansamblius išgirdome miesto širdyje – Rotušėje, kur koncerte, skirtame W.A. Mocarto 250-osioms gimimo metinėms, grojo pianistas iš Prancūzijos Filipas Žiusijano. Prie Kauno pilies prieigų vyko koncertas, pašvęstas kino filmų muzikai. Svečiai iš Italijos, Rusijos, Vengrijos ir mūsų dainininkai atliko žiūrovų pamėgtas ankstesnių festivalių operų, operečių ir miuziklų arijas.

    Šeštojo festivalio pagrindiniai koncertai, vykę Kauno pilyje, sulaukė garsiausių operetės grandų iš Rusijos, Vengrijos, Lenkijos, Italijos, Šveicarijos ir garsiausių Lietuvos sceninės muzikos atlikėjų. Vakaro, skirto neapolietiškai dainai metu žiūrovai išgirdo net 14 tenorų, tarp jų žinomiausi Badri Maisuradze, Gregori Bonfatti, Virgilijų Noreiką. Šis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ypatingas tuo, kad nuotaikinga festivalio programa „Muzika Europos pilyje“ skambėjo Sankt – Peterburge prie Petropavlovsko tvirtovės ir Kaliningrado centriniame kultūros parke.

    Septintajame festivalyje, sulaukėme net 22 dūdmaišininkų ansamblio iš Airijos, savo muzika ir arijomis žavėjo ispanų operetė sarsuela, dainavo garsus tenoras Oscar Marin iš Ispanijos, Nomeda Kazlauskaitė – Kazlaus. Dalyvavo Vilhelmas Čepinskis, Aliona Rakitskaja ( Moldova), Robertas Beinaris, Ieva Baltmiškytė, Baltijos gitarų kvartetas, šokių grupė FUNNY BEAT. Liepos 6 d. dauguma kūrinių buvo atliekami Lietuvoje pirmą kartą. Dainavo žymiausi mūsų dainininkai ir svečiai. Koncertams akomponavo Rusijos ir Europos sąjungos jaunimo simfoninis orkestras.

    Aštuntojo festivalio renginiuose dalyvavo ne tik žymiausi šio žanro atstovai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš visos Europos. Festivalio muzikinis svečias – Europos šalių originalių muzikinių žanrų atstovai. Festivalio orkestras tradiciškai kviečiamas iš Sankt- Peterburgo. Liepos 5 d. festivalio koncertas skirtas Lietuvos Tūkstantmečiu, o liepos 6 d. – tradiciškai, Valstybės dienai. Per aštuonerius festivalio gyvavimo metus dirigavo Julius Geniušas, Jonas Janulevičius, Virgilijus Visockis, Julius Vilnonis, Stasys Domarkas, Martynas Staškus, Aleksandr Sladkovskij, Alesandro Pagliaci, Nikolai Sobolev, Sergej Raldugin, František Drš.

    Devintojo operetės festivalio svečias – prancūzų muzika. Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje, birželio 27 d. skirta plačiai garsinamoms Žalgirio mūšio 600 –osioms metinėms paminėti. Liepos 4 ir 5 dienomis Kauno pilies prieigose skambėjo prancūzų romantinių operų bei prancūzų autorių lengvųjų sceninių veikalų fragmentai. Koncertuose dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas kapitono Ričardo Kukulskio, vyrų vokalinis kvartetas „Opus vocalis“. Koncertuose dainavo žymūs Lietuvos operos meistrai bei svečiai iš Prancūzijos, Latvijos, Azerbaidžano ir Rusijos.

    Į jubiliejinį, dešimtąjį festivalį “Operetė Kauno pilyje 2011″ organizatoriai pakvietė visus per prabėgusius metus viešėjusius „svečius“, girdėjome gražiausias arijas ir duetus iš operų, miuziklų, dainas iš kino filmų, žaviąsias neapolietiškas dainas, gėrėjomės Lietuvos baleto meistrų atliekamais choreografiniais numeriais, bei step‘o grupės „Funny beat“ ugningais pasirodymais. O visa tai vainikavo aikštinga, bet žavi operetė.

  Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ (2002) organizatoriai pakvietė žiūrovus į daugiau nei 70 koncertinių programų, kuriose dainavo virš 250 dainininkų iš Lietuvos ir 21 Europos šalies, jas dirigavo 25 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentai. Programose dalyvavo 18 įvairių sudėčių kolektyvų, atlikta daugiau nei 950 skirtingų pavadinimų kūrinių, parodytas vienas operetės spektaklis ir specialiai festivaliui paruošta opera „Karūnos kelias“.

 

Festivalio mecenato Rakauskų šeimos sveikinimo žodis

mecenatas

OPERETEI KAUNO PILYJE

Tegul festivalis „Operetė Kauno pilyje“, nematomomis natų gijomis sujungiantis mūsų širdis, sužadina pagarbą, atjautą, meilę šalia esančiam, kad būdami kartu, kaip vienas žmogus su viena širdimi, paskleistume džiaugsmo šviesą visai Lietuvai!

 

 

Festivalio mecenatai

Rakauskų šeima – Dalė ir Augustinas, Eglė ir Artūras

Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko sveikinimo žodis

MERAS_24

Gerbiamieji,

Hermanas Hesė yra pasakęs: „Jei sunyksta muzika, tai tikras ženklas, kad smunka valdžia ir valstybė”. Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ yra tapęs Valstybės dienos šventės tradicija ir pagrindiniu akcentu. Šis renginys – dvasios atgaiva skambant nuostabiai muzikai, malonus susitikimas su vokalo ir scenos meistrais įstabioje istorinėje miesto erdvėje prie Kauno pilies.

Pradėtas antrasis festivalio dešimtmetis liudija apie šios šventės prasmingumą bei reikalingumą. Tuo pačiu tai yra didelė garbė ir atsakomybė – kasmet džiuginti bei  stebinti maloniais netikėtumais. 

Nuoširdžiai sveikinu organizatorius, muzikos virtuozus ir visus sceninės muzikos mylėtojus. Linkiu, jog šiemet festivalis nudžiugintų ne vieno sielą ir leistų pasimėgauti naujomis svaiginančios muzikos spalvomis.

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras

Kultūros ministro Šarūno Biručio sveikinimo žodis

Birutis-1-682x1024

Gerbiamieji tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ dalyviai ir svečiai,

Prasminga, kad Valstybės Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną būsime čia, prie istorinių Kauno pilies mūrų, kurie mena lietuvių garbingas kovas prieš kryžiuočius. Romantiška aplinka, tauri muzika, talentingi atlikėjai ir puikūs klausytojai yra svarbiausias tiltas tarp praeities, dabarties ir ateities. Man džiugu, kad seniausios Lietuvos mūrinės pilies, gamtos ir muzikos polifonija ir darna įkvepia dideliems darbams, tarptautinei šlovei ir tvirtina mūsų pasididžiavimą savo šalies kultūra.

Garsūs lietuvių ir užsienio menininkai, šiemet dalyvausiantys festivalyje, yra didelis indėlis į Lietuvos kultūrą. Tai yra festivalio sėkmės garantas ir tai, dėl ko festivalis yra mėgiamas tiek dalyvių, tiek svečių.Vasarų su opera, operete ir miuziklu kartu su viso pasaulio muzikos profesionalų ir mylėtojų auditorija šiemet pažymi didžiojo italų operos genijaus Giuseppe Verdi 200-ąsias gimimo metines. Tad visiems tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ dalyviams, svečiams ir organizatoriams linkiu nepakartojamų akimirkų su nuostabiais muzikos garsais!

Kultūros ministras

Šarūnas Birutis

Kultūros ministro Arūno Gelūno sveikinimo žodis

Gerbiamieji festivalio „Operetė Kauno pilyje“ organizatoriai, dalyviai, svečiai,

 

Sakoma, kad operetė – maža opera, žaismingo siužeto vaidinimas su linksma ir melodinga muzika bei šokiais. Ir nors siužetas nėra sudėtingas, smagūs personažai vienodai linksmai nuteikia tiek atlikėjus, tiek publiką.

Kultūros ministro Arūno Gelūno sveikinimo žodis…

Gerbiamieji festivalio „Operetė Kauno pilyje” organizatoriai, dalyviai, svečiai,

Prabėgo dar vieneri metai ir jau dešimtą kartą festivalis „Operetė Kauno pilyje” kviečia savo gerbėjus į naujus koncertus. Spalvingas ir nuotaikingas, aukšto meninio lygio ir įvairiaplanis renginys tapo tradicija ir rado nišą tarp gausybės vasarą Lietuvoje vykstančių festivalių bei meninių projektų, o tūkstantinės žiūrovų auditorijos dėmesys liudija, kad šis, mūsų ir kaimyninių šalių menininkus buriantis renginys, yra prasmingas ir reikalingas Lietuvos muzikinei kultūrai.

Tarptautinio festivalio “Operetė Kauno pilyje” istorija

Tarsi akimirka prabėgo devyneri festivalio „Operetė Kauno pilyje“ gyvavimo metai. Ir štai – jubiliejus – nuotaikingo, įvairiomis vokalinės sceninės muzikos žanrų spalvomis žėrinčio festivalio dešimtmetis. 

Kasmet organizuojamam renginiui tai solidi sukaktis, liudijanti apie šios kultūrinės šventės prasmingumą, reikalingumą. Juolab, kad festivalio koncertai tapo puikia erdve skleistis jaunųjų Lietuvos atlikėjų talentams. Savo meistrystę jie ugdė šalia ryškiausių Lietuvos scenos grandų ir gausaus būrio užsienio atlikėjų.

Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ iki šių metų organizatoriai pakvietė į daugiau nei 50 koncertinių programų, kuriose dainavo virš 150 dainininkų iš Lietuvos ir 18 Europos šalių.

Festivalio mecenatai

Tegul Kauno operetės muzikos garsai, pasklidę mūsų širdyse, sujungs mus vieningoje dvasioje didingiems darbams vardan mūsų visų ateities.

 


Festivalio mecenatai

Dalė ir Augustinas Rakauskai

“Operetė Kauno pilyje 2009″

Aštuntasis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje‘09“ vyko įspūdingame kultūriniame kontekste – mūsų šaliai plačiai minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Pagrindinių festivalio koncertų vieta – prie vienintelio išlikusio Kauno pilies bokšto, subtiliai atliepė Lietuvos tūkstantmečio idėjai ir žmonių norui burtis, bendrauti, būti šalia tautinių, istorinių kultūrinių ir muzikos meno vertybių.

Lietuvos nacionalinės tradicijos užgimimas 19 a. pabaigoje

Festivalis „Operetė Kauno pilyje‘09“ vyksta įspūdingame kultūriniame kontekste – mūsų šalis plačiai mini Lietuvos vardo tūkstantmetį. Šios prasmingos ir iškilios datos reikšmingumas nusakomas keliomis sąvokomis – tai proistorės ir istorijos ar netgi civilizacijos riba. 1009 m. Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas Kvedlinburgo (Quedlinburg) – Harco kalnų papėdėje esančio Vokietijos miesto metraščiuose (Annales Quedlinburgenses). Logiška ir aktualu sureikšminti Lietuvos vardo išnirimą iš šaltinių tylos. Kiekvienos tautos praeitis yra jos gyvavimo, kūrybos, įsitvirtinimo, savasties suvokimo ir realizavimosi pasaulio istorijoje atrama. Jei atimtų iš mūsų istoriją, būtume priversti ją skolintis iš kitų, o juk turime kuo didžiuotis – įžymiomis mokslo, kultūros asmenybėms, kurios primirštos ir kurių atminimą būtina gaivinti, nes tai mūsų šalies garbingos praeities dalis. Atgaivintoji atmintis turi tapti ir mūsų ateities pasididžiavimu.

Pagrindinių festivalio koncertų vieta – prie vienintelio išlikusio Kauno pilies bokšto, svarbaus istorinio paminklo – subtiliai atliepia Lietuvos tūkstantmečio idėjai žmonių siekiui burtis, bendrauti, prisiliesti prie tautinių, istorinių kultūrinių ir muzikos meno vertybių.

Neatsitiktinai šių metų renginio organizatoriai tradicinį kasmetinį festivalio „svečio“ vakarą skiria lietuvių kompozitorių sceninei ir vokalinei muzikai.

Lietuvių profesionaliosios muzikos istorija trunka kiek daugiau nei šimtmetį. Tačiau profesionalaus muzikavimo ir kūrybos tradicijų ženklų rastume dar garbingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais nuo 14-ojo amžiaus, 16-17 a. sandūros Vilnius buvo svarbus Rytų Europos mokslo ir kultūros centras, kuriame vyko intensyvus muzikinis gyvenimas: gyvavo bažnyčių chorai, dvaro orkestras, universiteto meniniai kolektyvai.

Aštuntasis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“

Aštuntasis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ vyksta įspūdingame kultūriniame kontekste – mūsų šalis plačiai mini Lietuvos vardo tūkstantmetį. Visi šių metų meniniai renginiai skiriami šiai prasmingai ir iškiliai datai, ne išimtis ir šis festivalis, kurio svarbiausi koncertai kasmet skamba minint Mindaugo karūnavimą ir valstybės dieną.

Antrus metus iš eilės „Operetė Kauno pilyje“ keliaus ir už Lietuvos ribų

Antrus metus iš eilės „Operetė Kauno pilyje“ keliaus ir už Lietuvos ribų. Praėjusią vasarą gaiviu atokvėpiu tapusi Peterburgo bei Kaliningrado miestų gyventojams nuotaikinga festivalio programa šiemet jiems bus parodyta liepos mėnesį, o koncertų geografija plėsis: artistai žavingomis operečių melodijomis pradžiugins ir Vyborgo gyventojus.