opera-misterija „Karūnos kelias”

Kompozitorių Vaidos Striaupaitės-Beinarienės ir Sauliaus Šiaučiulio opera-misterija „Karūnos kelias” sukurta pagal Antano Vienuolio-Žukausko legendą „Šventavartė” ir Justino Marcinkevičiaus dramą-poemą „Mindaugas”.

Pirminė kūrinio versija pavadinimu „Šventavartė” (pagal. A.Vienuolio-Žukausko legendą) nuskambėjo 2012 m. liepą Anykščiuose. Libretą jai parašė tragiškos lemties režisierė ir tautosakinės bei mitologinės tematikos spektaklių autorė dramaturgė Galina Germanavičienė.
Kai kūriniu susidomėjo festivalio „Operetė Kauno pilyje” organizatoriai, buvo nutarta ją papildyti ir pritaikyti kitai erdvei. Pastatymui teko išplėtoti kūrinio libretą, kurį festivalio scenai adaptavo vienas festivalio organizatorių dainininkas Danielius Vėbra, pasitelkęs J. Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas”. Pasikeitė ir kūrinio žanrinė traktuotė – jis tapo opera-misterija. Kūrėjai ir statytojai veikalui parinko naują pavadinimą, labiau atspindintį naujojo spektaklio esmę – „Karūnos kelias”.

Kompozitoriai V. Striaupaitė-Beinarienė ir S. Šiaučiulis gerokai papildė operos partitūrą vokaliniais soliniais ir choriniais numeriais, beveik iš naujo ją suinstrumentavo. Pasak operos kompozitorės V. Striaupaitės-Beinarienės, Kauno pilies prieigose skambėsiančioje naujojoje operos versijoje yra dvi pagrindinės siužetinės linijos. Pirmoji – J. Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas” atskleista valdovo drama, asmenybės, pasiekusios aukščiausią tikslą – karaliaus karūną – išgyvenimai. Karūną, kurios „brangakmeniai kaip gyvatės akys, net kraują stingdo”, kuri aplaistyta krauju ir plėšo širdį, bet vis tiek tai yra brangios tėvynės valdovo karūna.

Antroji siužetinė linija pagrįsta legenda apie narsią Vaidilutę Vidą („Šventavartė”), jos uždraustą meilę Kriviui ir pasiaukojimą, paklaidinant priešo kariauną klampiose pelkėse ir taip išgelbstint savo šalies valdovą Mindaugą. A. Vienuolio kūrinyje minimi senus dievus garbinantys protėviai, Vaidilučių ritualai, deivės Mildos garbinimo apeigos davė impulsą sukurti muziką, kurioje gausu lietuviško folkloro elementų – dainų, sutartinių, lietuviškų instrumentų – čia skamba kanklės, skudučiai, lamzdeliai, autentiško skambesio suteikia ritmavimas akmenimis. Operos pradžią ir pabaigą ženklina obojaus ir anglų rago solinė partija.

Kūrinio siužeto peripetijos padiktavo ekspresyvią, šiuolaikinių sąskambių ir harmonijų pilną muzikinę medžiagą.  Muzikinio audinio faktūrą originaliai papildys vertikalios harmoninės ritmikos schemos tam tikrais ritminiais beato segmentais. Tai savotiška atsvara savitai, originaliai ir įtaigiai – lietuvišku koloritu alsuojančiai V. Striaupaitės-Beinarienės muzikai.

Operoje dainuos: Ramūnas Urbietis (karalius Mindaugas), Raminta Vaicekauskaitė (vaidilutė Vida), Tomas Ladiga, Raimondas Baranauskas, Giedrius Prunskus, Andrius Apšega, įvykius pasakos aktorius Dainius Svobonas, o pasakojamą istoriją plastikos judesiais papildys šokėjas Gintaras Visockis. Jiems talkins choro ir baleto artistai, grieš Sankt Peterburgo ir VDU Muzikos akademijos studentų simfoninis orkestras, kuriam diriguos Jonas Janulevičius. Operos režisierius – Kęstutis S. Jakštas.