A.Vaganovos rusų baleto akademija

baletas-gulbiu-ezeras-51cf40d5c1dea

A. Vaganovos rusų baleto akademijos pavadinimas susijęs su didžia baleto mokytoja Agripina Vaganova, dėsčiusia Akademijoje praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje. Ši Akademija išugdė dešimtis baleto žvaigždžių, tarp jų – legendines balerinas Aną Pavlovą ir Tamarą Karsaviną, baleto šokėjus Rudolfą Nurijevą ir Michailą Baryšnikovą.

1738 m. gegužę Rusijos imperatorė Ana Joanovna pasirašė specialų įsaką dėl pirmos Rusijos baleto mokyklos įsteigimo. Prancūzų baleto šokėjas ir choreografas Jean-Baptiste Lande buvo paskirtas pirmuoju baletmeisteriu, kuris rūmų tarnautojų vaikus mokė baleto paslapčių. Jau po ketverių metų viena seniausių Rusijos švietimo įstaigų išleido pirmuosius absolventus.

Baletas tapo Rusijos nacionalinės kultūros dalimi. Palaipsniui savita, nacionalinė šokio mokykla apjungė tai, ką per šimtmečius buvo sukūrę Italijos ir Prancūzijos baleto meistrai. Pedagogu, nulėmusiu tolesnį baleto mokyklos vystymąsi tapo pirmasis Rusijos choreografas Ivanas Valberhas.

XIX a. pradžioje baleto mokykla jau vadinosi Imperatoriškąja teatro mokykla. Jos tolimesnei raidai didžiulę įtaką turėjo pasaulinio garso baleto meistras Charles Didelot, sukūręs klasikinio šokio metodiką, kuri iš esmės skyrėsi nuo buitinį, balinį šokį primenančio senojo šokio. Dėl daugybės naujovių choreografijoje, specifinės baleto mokymo metodikos sukūrimo, Ch.Didelot į baleto istoriją įėjo kaip Rusijos baleto reformatorius, nulėmęs Rusijos nacionalinio baleto plėtrą. Po kelerių metų darbo mokykloje, Ch.Didelot parengė būrį puikių šokėjų, tarp jų - Marija Danilova, Avdotija Istomina ir Anastasija Novitskaja.

Lemiamą reikšmę mokyklos plėtrai ir vystymuisi turėjo 1847 m. į Paterburgą atvykusio pedagogo ir baletmeisterio Marijaus Petipa veikla. M. Petipa rusų baletui vadovavo iki 1903 m. Šis laikotarpis vadinamas Petipa epocha. Jo kūryboje susijungė senosios baleto, pantominos, divertismento tradicijos ir baletmeisterio įvestos naujovės. Marijus Petipa nustatė baleto spektaklio ir atskirų numerių struktūrą. Baletmeisterio dėka vėl suklestėjo vyrų solistų šokis. Choreografijos pagrindą jo baletuose sudarė akademinis klasikinis šokis. M. Petipa sujungė italų ir prancūzų baleto mokyklas, iš atlikėjų reikalavo idealaus atlikimo, tvarkingų pozicijų ir perėjimų. Svarbią vietą baletuose užėmė charakteriniai šokiai, juos Petipa stilizavo pagal klasikinio šokio taisykles. Kartu su Levu Ivanovu, Petipa pasirūpino, kad į mokykloje statomų kūrinių repertuarą būtų įtraukti kompozitorių P.Čaikovskio ir A.Glazunovo baletai.

Mokyklos pedagogai J.Johanson, E.Vazem, N.Legat taip pat buvo klasikinio akademinio šokio puoselėtojai. XIX a. pabaigoje italų šokėjo ir pedagogo Enrico Cecchetti dėka iškilo pasaulinio garso šokėjos Matilda Kšesinskaja ir Olga Preobraženskaja. Peterburgo teatro mokykla išugdė garsius choreografus ir baleto reformatorius Aleksandrą Gorskį ir Michailą Fokiną. Būtent čia užgimė A. Pavlovos, T. Karsavinos, V. Nižinskio, O. Spesivcevos talentas.

XX a. pradžioje apie rusų baletą prakalbo visas pasaulis. Leidėjas, meno kritikas, artistų mecenatas, baleto impresarijus ir pedagogas Sergejus Diagilevas išpopuliarino rusų baletą Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Jo dėka pasaulis sužinojo apie Pavlovą, Fokiną, Nižinskį, Karsaviną, Džordžą Balanšiną ir daugybę kitų puikių baleto šokėjų.

Skaudų smūgį baleto mokyklos raidai sudavė revoliucija, emigravo daugelis žymių artistų bei pedagogų.

Sudėtingu laikotarpiu, prieš II Pasaulinį karą mokykla vėl atsigavo ir suklestėjo. Tai buvo didžiulis ryškios rusų baleto šokėjos, choreografės ir mokytojos Agripinos Vaganovos nuopelnas. Remdamasi pirmtakais ir pasitelkusi savo patirtį, ji sukūrė savitą baleto mokymo metodiką. Jos knyga „Pagrindiniai klasikinio baleto principai“ (1934) vis dar laikoma baleto instrukcijos standartu. Dėl milžiniškų nuopelnų Rusijos baletui, mokykla buvo pavadina A.Vaganovos vardu. Šį vardą daugiau nei pusę amžiaus pasaulyje garsina čia besimokantys ir baigę jos absolventai. Puikiai žinomos seniausios Rusijos baleto mokyklos absolventų pavardės: Marina Semionova, Galina Ulanova, Natalija Dudinskaja, Vachtangas Čabukiani, Konstantinas Sergejevas, Jurijus Grigorovičius, Natalija Makarova, Rudolf Nurijevas, Michailas Baryšnikovas, Farukas Ruzimatovas, Altynaj Asylmuratova, Uljana Lopatkina, Diana Vyšniova, Svetlana Zacharova.

Nuo 2013 m. spalio akademijai vadovauja Rusijos Federacijos liaudies artistas, Valstybinės premijos laureatas Nikolajus Ciskaridzė, kuris toliau rūpinasi per šimtmečius susiklosčiusių baleto mokymo tradicijų puoselėjimu. Būdamas garsiųjų balerinų Marinos Semionovos ir Galinos Ulanovos mokiniu, jis puikiai supranta tradicijų tęstinumo reikšmę. Jo vadovaujama teatro trupė visuomenei pristatė dviejų baletų, tapusių baletinio meno šedevrais, pasaulines premjeras – tai August Bournonville baletą „Le Conservatoire“ ir G. Balanchine baletą „Raymonda Variations“. Trupė gastroliavo Kanuose, Dresdene, Romoje, Rygoje, atnaujino bendradarbiavimą su Lozanoje (Šveicarija) vykstančiu tarptautiniu baleto konkursu.

Šiandien A. Vaganovos rusų baleto akademija – ugdymo įstaiga, rengianti aukščiausio lygio baleto artistus, pedagogus, choreografus, koncertmeisterius ir atlikėjų vadybininkus. Akademijos absolventai, dirbdami įvairiuose šalies ir pasaulio teatruose puoselėja geriausias Sankt Peterburgo mokyklos klasikinio šokio tradicijas.